Kaip pasiskolinus nenukentėti?

Dažnai greitasis kreditas asocijuojasi su dar didesne finansine duobe, nei buvote iki šiol. Ši nuomonė yra labai klaidingai. Žinoma, jei pasielgsite impulsyviai gali būti, jog kredito grąžinimas jums taps tikra kančia. Tačiau plano turėjimas, medžiagos sisteminimas ir jos įgyvendinimas padės paskolą tiek paimti labai paprastai, tiek ją grąžinti.

Pirmiausia jums reikia pasirinkti firmą, kuri bus jūsų vedlė iš tamsaus tunelio link šviesos. Pasirinkimo galimybių labai daug, tad ieškoti turite remdamasi keliais kriterijais.

  1. Atsižvelgiant į tai, kokios sumos jums reikia rinkitės į tokio dydžio kreditus orientuotas firmas.
  2. Greitas kreditas prieinamas ne kiekvienam. Išsiaiškinkite, kokios sąlygos galioja būtent jūsų socialinei grupei.
  3. Pasidomėkite ar pirma paskola bus suteikta nemokamai. Galbūt grąžinimo laikotarpis kai kuriose firmose yra kur kas ilgesnis. Skaitykite skaitykite ir domėkitės.

Jei išsirinkote firmą, turite blaiviomis akimis įvertinti savo galimybes skolą grąžinti. Jei savo finansinę būklę po kelių mėnesių matote tame pačiame lygmenyje, geriau nesiskolinkite. Procentai nėra maži, taigi įsivaizduokite – turėsite grąžinti kur kas didesnę sumą. Bandykite ieškoti kitos skolinimosi rūšies.

Iš anksto susirinkite informaciją, kas bus jei nespėsite paskolos grąžinti laiku. Dar prieš papuolant į duobę pasikonsultuokite su vadybininkais, kokia geriausia išeitis yra tuo metu. Supraskite, greitieji kreditai internetu, kuriuos teikia įvairios įmonės yra apdrausti ir ribojami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tad grąžinti skola jums teks tikrai. Klausimas – kokiu būdu. Dažniausiai nepaklusus ir piktybiškai neatiduodant paskolos jums grės baudžiamoji atsakomybė. Pagalvokite ar verta tai daryti dėl kelių tūkstančių litų.

Nesvarbu kaip planuojate išleisti pasiskolintus pinigus. Jums nereikės pateikti ataskaitų. Pasiskolinti pinigai yra jūsų ir kaip juos sumanysite realizuoti − įmonei visiškai nerūpi. Firmai svarbiausia, jog paskolintus pinigus jūs gebėsite grąžinti. Geriausia nuolat paskolą imti iš tos pačios firmos. Ilgainiui tapsite lojaliu klientu ir jums bus siūlomos įvairios nuolaidos jei norėsite gauti dar vieną paskolą. Jei pinigų nereikia labai greitai – laukite įvairių akcijų, kurių metu procentai labai sumažinami ir galite pigiai gauti greitąjį kreditą.

Ar verta vykdyti daugiabučių namų renovaciją?

Kasmet augant energetinių išteklių kainoms, sovietmečio statytų daugiabučių namų gyventojai už šilumą priversti mokėti ženkliai daugiau nei gyvenantieji naujos statybos butuose. Spręsti šią problemą siūloma pasitelkiant daugiabučių namų renovaciją.

Tačiau ar daugiabučių namų renovacija yra tikrasis išsigelbėjimas? Nėra paprastų sprendimų šiai problemai spręsti, pradedant įstatymine baze, kuri nėra patraukli gyventojams. Gyventojai renovacija nepasitiki, nemato finansinės naudos savo šeimyniniam biudžetui ir neskuba organizuotis į bendrijas.

Lieka tikėtis, kad daugiabučių namų renovacija bus vienu iš prioritetinių vyriausybės darbų.

Siekiant sumažinti kainas už šilumos suvartojimą ir subalansuoti šilumos sistemą reikia apšiltinti pastatus ir modernizuoti.šilumos ūkį.

Daugelis gyventojų mano, kad renovacijai lėšas turėtų skirti valstybė, o ne pensininkai ir taip nesudurdami galo su galu įsipareigotų bankams.

Tačiau visos partijos prieš rinkimus prižada imtis šių klausimų sprendimo iš esmės,, tačiau patekę į valdžią taip nieko ir nenuveikia renovacijos klausimais, nors pačios tikina, kad daugiabučių namų renovacija  sumažintų gyventojams sąskaitas už šildymą, pagerėtų gyvenimo sąlygos, išaugtų būsto vertė nekilnojamo turto rinkoje, sumažėtų eksploatacinės būsto išlaikymo išlaidos, būtų taupomi energetiniai ištekliai valstybės mastu.

Daugiabučių namų renovacija nėra Lietuvos atradimas. Ir kitose Rytų Europos valstybėse nemažą dalį namų sudaro seniai statyti daugiabučiai, kurių energijos sąnaudos yra didžiulės. Panaši ir būstų savininkų struktūra ir žmonių mentalitetas. Įsteigtos nevyriausybinės organizacijos jau daugiau kaip 10 metų dirba su Rytų Europos valstybėmis, siekdamos perteikti pažangesnę Vokietijos patirtį vykdant daugiabučių namų, renovaciją skatinant jos plėtrą ištisuose kvartaluose, ieškant alternatyvių energijos šaltinių.

Fizinių asmenų bankrotų išvežimas į užsienį

Ekonominio pakilimo metu  kredito įstaigos lengvai dalindamos kreditus suprato, kad joms tai neigiamų pasekmių neturės, todėl mūsų tautiečius išvykusius dirbti į užsienį ir gaunančius didesnius atlyginimus nei gaudavo Lietuvoje, uoliai konsultuodavo kredito įstaigų užverbuoti konsultantai, kurie vykdavo į emigrantų  pamėgtas šalis ir parengdavo visus reikiamus paskolai gauti dokumentus, o grįžti į Lietuvą kredito gavėjui reikėdavo tik dėl kredito sutarties pasirašymo.

Atėjus krizei, sprogus nekilnojamojo turto burbului, už paskolas įsigyto turto vertė sumažėjo per pusę, skolininkai nebeišgali susimokėti skolų, sumažėjo darbo užmokestis, daugelis neteko darbo, situacija tapo grėsminga. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos valstybių nėra įmanomas fizinių asmenų bankrotas. Tai įtakojo tokius procesus, kai tautiečiai fizinio asmens bankroto ieškojo užsienio šalyse, kur tai yra įmanoma įvykdyti. Mūsų vyriausybė nemato poreikio apsaugoti savo piliečius nuo besaikio kreditorių apetito palikti skolininkus ir be turto ir su didžiulėmis skolomis, juridiniams asmenims bankrutuoti galima, o fiziniams užkertama galimybė, nors atstačius asmens mokumą jis galėtų nešti valstybei naudą mokėdamas mokesčius ar kurdamas darbo vietas.

Palankiausios sąlygos bankrutuojantiems asmenims užtikrintos Didžiojoje Britanijoje. Ten užtenka asmeniui  įsidarbinti ir 3 mėnesius mokėti mokesčius, išsinuomoti būstą ir tada galima kreiptis į teismą prašant jį paskelbti bankrutuojančiu. Asmuo turi būti skolingas vos daugiau nei  tris tūkstančius litų. Asmuo praranda bankui įkeistą turtą, tačiau jam nebereikia mokėti bankui likusios skolos sumos kuriai buvo įvertintas įkeistas turtas iki gyvenimo pabaigos.

Bankrotas, kas tai?

Bankroto administratoriumi gali būti tiek fizinis tiek ir juridinis asmuo, tačiau būtina sąlyga – jis turi turėti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.  Bankroto administratorių skiria teismas. Įmonių bankroto valdymo departamentas vykdo  bankroto administratoriaus veiklos kontrolę.

Parinkti ir pasiūlyti teismui bankroto administratorių gali bankrutuojančios organizacijos administracijos vadovas, įmonės savininkas ar  kreditoriai. Teismas savo sprendimu gali paskirti ir kitą bankroto administratorių nei buvo pasiūlyta. Jei inicijavęs bankroto bylos iškėlimą asmuo nepasiūlo bankroto administratoriaus, teismas pats parenka administratorių. Bankroto administratorius privalo turėti reikiamą kompetenciją, kad galėtų išmanyti ir tinkamai vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei ir finansinei veiklai.  Be to bankroto administratorius privalo užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą ir sugebėti jį tinkamai valdyti bei naudoti. Atliekant įmonės bankroto procedūrą, bankroto administratorius privalo pateikti informaciją apie bankrutuojančią įmonę Vyriausybės institucijoms ir spaudai.  Bankroto administratorius turi patikrinti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, visus sandorius, kurie buvo sudaryti per ne mažesnį kaip 3 metų, t.y. 36 mėnesių laikotarpį iki bylos iškėlimo. Bankroto administratorius, vadovaudamasis Darbo kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos teisinių norminių dokumentų nustatyta tvarka  priima ir atleidžia darbuotojus. Jis parengia visų įmonės kreditorių ir jų pareikštų reikalavimų sąrašą, organizuoja kreditorių susirinkimus.   Bankroto administratorius imasi priemonių, kad būtų išieškotos visos skolos iš įmonės, kuriai iškeltas bankrotas, skolininkų.